Choro „Solis Ortus“ kelionė į Lietuvos Vakarų krašto dainų šventę Klaipėdoje.

  Kelionės tikslo buvo siekiama jau ne vieną mėnesį, ruošiamasi atlikti kuo geriau daugiabalses dainas, įsipinti į daugiatūkstantinę dainuojančių minią, pajausti tą nepakartojamą dvasią ir emocijas, kurios dar ilgai mus lydės ir primins, kad tokiai sielos šventei verta ruoštis, verta aukoti savo laiką, verta atsikelti anksti ir keliauti toli, verta kaisti saulėje laukiant eisenos pradžios ir dalyvauti joje, kai tave sveikina, mojuoja, ploja, šypsosi klaipėdiečiai ir miesto svečiai nuo šaligatvių, iš balkonų, iš automobilių. Verta patirti tą nepakartojamą choristų iš visos Lietuvos „bangavimo“ jausmą, šėlsmą ir susiliejimą su žiūrovų „bangomis“, vyrų balsų jėgą „Krantai Nemunėlio.......“, moteriškų balsų švelnumą „Lėk, volungėlė....“

  Dieną prieš mano aprašytą kelionę link Dainų šventės, dalyvavome edukacinėje - pažintinėje ekskursijoje „Klaipėda ir Lietuva šiandien“. Pirmiausia visi apsilankėme prie jūros ant Olandų kepurės skardžio, nuo kurio nusileidome ir keletą valandų praleidome prie jūros. Kas bandė išsimaudyti lediniame vandenyje, kas tik pabraidė, kas žaidė su kamuoliu, o grupelė vaikinukų ant skardžio mums grojo gitara ir dainavo. Laikas prabėgo greitai ir iškeliavome į senamiestį, kuriame 3 choristų grupės, gavę parengtas užduotis, privalėjo surasti nurodytus objektus, skulptūras, istorines vietoves, įamžinti visą tai nuotraukose ir parengti grupių pristatymus, kurie vyko jau vakare E. Balsio menų gimnazijos bendrabutyje, kuriame apsigyvenome. Buvo labai įdomu išklausyti visų grupių lyderių pristatymus apie ieškojimų nuotykius, faktus, istorinių vietovių vertinimus, pamatyti nuotraukas. Smagi, įdomi diena baigėsi 24.00 val. trumpa repeticija dainų, kurias senokai buvome dainavę arba iš viso nedainavę. Bet tai dar ne viskas: apie 1 val. nakties choristai tradiciškai sudainavo savo mėgstamą dainą „Teka teka“ prie mano durų, kur aš ilsėjausi ir tai buvo nepakartojama......